- viešpatauti
- |ti (ja, viešpatavo)
господствовать властвовать царствовать
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
viešpatauti
Смотреть что такое "viešpatauti" в других словарях:
viešpatauti — viešpatáuti vksm. Výtautui viešpatáujant, Lietuvà bùvo gali̇̀nga … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
viešpatauti — viešpatauti, auja ( auna), ãvo tr., intr. KBI41, KBII196, K, Rtr, KŽ; SD1118, SD241, B646, H, H184, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M, Amb, L, LL137, BŽ102, LEIX79 1. turėti visą valdžią, valdyti: Jis rods nor vyresnis būti, viešpatauti R201, MŽ267. Ne… … Dictionary of the Lithuanian Language
priviešpatauti — intr. NdŽ pakankamai ilgai viešpatauti, valdyti. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; užviešpatauti … Dictionary of the Lithuanian Language
užviešpatauti — tr., intr. 1. imti viešpatauti, užvaldyti: Bet ką čia bekalbėti apie žmones, kad pas mus, vokiečiams užviešpatavus, nė gandrams vietos nebetenka LzP. | Ažviešpatãvo jis tuos namus Pandėly Skp. | prk.: Kilbasnykas vėl kažin kur prapuldavo, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
antleisti — tr. 1. nedrausti, netrukdyti: Išbraukėm, išgainiojom, neantleidom manipolių daužyti [1905 m.] Šts. 2. duoti pasiganyti: Ančleido ant žolės i pradėjo [karvę] milžti Pvn. 3. užleisti (kergtis): Antleidom kuilį ant kiaulės Dr. 4. refl. duoti, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
apviešpatauti — tr., intr., apiviešpatauti Sut apkaraliauti, apvaldyti: Kristus pasiunčia apaštalus pasaulio apviešpatauti rš. Dievas tėvas davė apviešpataut sūnui savo tą karalystę ant tos žemės MP85. Tatai yra tiesa, kad Ponas apiviešpatavo dangų ir žemę MP111 … Dictionary of the Lithuanian Language
išviešpatauti — intr. Š, Rtr kurį laiką išlaikyti valdžią, iškaraliauti: Karalius mirė išviešpatãvęs dvidešimt devyneris metus NdŽ. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
karaliauti — karaliauti, iauja ( iauna Š;P), iãvo intr. J istor. būti karaliumi, viešpatauti: Buvo miestas, kuriame tėvai karaliãvo Jrk86. Perkūnas joms (varlėms) karalių karaliauti davė J.Jabl. Užsigeidė žinoti, kaip jam toliau klosis karaliauti M.Valanč.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kruliuiti — ×kruliùiti, iùja, iùjo (brus. кpyлeвaць) intr. OZ27 karaliauti, viešpatauti … Dictionary of the Lithuanian Language
kunigauti — kunigauti, auja ( auna), ãvo intr. 1. DŽ būti kunigu, dvasininku: Tuomet Skulmėje kunigavo Giedraitis P.Cvir. Ten kunigauti jis nenorėjo J.Jabl. Aš negalėjau suprasti šitokio Levuko nenoro kunigaut J.Balt. 2. viešpatauti: Senovės Lietuvoj… … Dictionary of the Lithuanian Language
laikyti — laikyti, laĩko, laĩkė K 1. tr. turėti, kad nenukristų, neištrūktų: Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę DvD407. Laikyti kūdikį ant rankų NdŽ. Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo Dkš. Šuo laĩko dešrą dantyse NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
